Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių – nepriklausomų, lėtinių, neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos faktorius. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.
Galima atrasti daugybę blogų dalykų, kurie, kaip pasekmė įvyksta, nepakankamai judant. Pirmasis ir pagrindinis, iš kurio vėliau pradeda vystytis įvairūs negalavaimai, yra fizinė degeneracija. Žmogus taip pat nebetenka ir turi vis mažiau energijos. Kaip visa tai prasideda? Matomai mūsų kūnai buvo sukurti judėti. Nepakankamai judant, pradeda mažiau vystytis raumenys. Kūnas atsiduria lėtiniame raumenų disbalanse – vis didesnės raumenų grupės „išeina atostogų“, kai kurios „nebegrįžta į darbą“. Raumenys atrofuojasi, tai yra sunyksta. Tai sukelia lėtinius, ypač nugaros skausmus, nuo kurių kenčia daugelis išsivysčiusio, „sėdinčio“ pasaulio žmonių. Sveikas žmogus neturėtų patirti nugaros skausmų. Blogas virškinimas yra kita pagrindinė menko judėjimo pasekmė.
Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė netgi naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Jis reiškia, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, menka aerobinė ištvermė.
Mankštos trūkumas gyvenime sukelia daug ir kitų ligų arba kitaip pablogina sveikatą. Ligos, negalavimai, skausmingos bei nemalonios būsenos paveikia ir emocinę, psichologinę žmogaus būklę. Tai veikia ir tiesiogiai, nes – tik sveikame kūne, kuris pakankamai reguliariai fiziškai mankštinasi, smegenys gauna pakankamai deguonies, yra tinkamai maitinamos ir veikia visu įmanomu pajėgumu.
Kas žino, kiek nelaimių ir smurto sukelia žmonės, kurie negaluodami dėl savo fizinio pasyvumo, neatpažįsta priežasčių ir pasekmių paprastose gyvenimiškose situacijose ir neteisingai reaguoja santykiuose su kitais žmonėmis? Kas žino, kiek klaidingų ir kvailų sprendimų priima vadovai, kurie iš automobilio sėdynės persėda į posėdžių salės kėdę, iš jos į restorano minkštasuolį, kuriame tingiai persivalgo vakarienės metu?
Ir atminkite – tai yra lėtinis trūkumas. Atimti iš savo kūno galimybę aktyviai judėti yra panašu, jei ne tas pats, – kaip atimti miegą, maistą ar vandenį. Tik gal sunkiau matyti judėjimo nepritekliaus pasekmes, nes jos gali atrodyti netiesioginės ir sleptis už ilgesnio laiko tarpo uždangos, – jūs susergate ar mirštate nuo judėjimo trūkumo ar nebuvimo daug lėčiau.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių
Tai ką daryti? Jei esate vienas iš tų, kuris yra nepajudinamai suaugęs su savo kėde ir negali pajudėti, pradžia yra paprasta. Pradėkite nuo pasivaikščiojimų kiekvieną dieną. Pasirinkite, jei turite galimybę, pasivaikščiojimus „švaraus oro“ maršrutais: parkai, prie upės ar ežero.. tačiau. Pasivaikščiojimai yra nuostabu, bet tai yra tik patys natūraliausi, gyvo gyvenimo pagrindai, o ne „fiziniai pratimai“. Pasivaikščiojimai leis Jums tapti sveikesniais ir energingesniais, negu „sėdėtojai“ ar „gulėtojai“, bet to nepakanka, siekiant atstatyti savo normalią fizinę būklę po ilgalaikio fizinio pasyvumo.
Galite pasirinkti tam tikrą fizinių ir energijos pratimų formą. Tikriausiai geriausias variantas yra joga, kurios pratimai daro poveikį ne tik fiziniam kūnui, bet ir vidinei žmogaus energijai. Joga padės jums ištempti tai, kas yra pradėję trumpėti, sustiprinti tai, kas lyg ir atrofuojasi, susigrąžinti savo energijos tėkmę ir vėl sugrąžinti save į fizinę pusiausvyrą. Kasdienė praktika yra reikalinga, tačiau pratybos neturėtų būti per ilgos. Vėliau, sustiprėjus tiek fiziškai, tiek energetiškai, galbūt norėsis ir galėsite praktikuotis ilgiau. Taip pat tinka reguliarus – dažniau kaip kartą per savaitę, – bėgiojimas, plaukimas, aerobikos pratimai, sportiniai žaidimai ar šokiai.
Po ilgalaikio fizinio pasyvumumo periodų nėra gera idėja pradėti nuo kažko sunkaus ir alinančio, pavyzdžiui, svorių kilnojimo. Nekalbėsime šiame straipsnyje apie motyvaciją, kuri gali dingti, nepakėlus per didelio svorio. Pirma – reikia atkurti ir sukurti pagrindinius raumenis.
Kažkas panašaus kaip dinaminė meditacija, tai či, cigun galėtų apimti ir patenkinti visus jūsų poreikius. Žinoma, jei esate gana jauni ir palyginti sveiki. Jei esate vyresnio amžiaus, sergate arba turi antsvorio, turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu ir išsiaiškinti, nuo kokios fizinės veiklos būtų saugiausia jums pradėti. Sustiprėjus galima pereiti prie didesnių fizinių krūvių ar daugiau judrumo, ištvermės reikalaujančių judėjimo rūšių, pavyzdžiui, užsiimti kovos menais, jei esate į tai linkę.
Naudingas ir puikus būdas judėti taip pat yra fizinis darbas, pavyzdžiui, sodo darbai. Tai išmoko naujų įgūdžių, sugrąžina atgal į realų pasaulį ir išvalo protą.
Tai pirmas žingsnis. Atradus vietą fizinei veiklai savo gyvenimą, taip kaip kažkada atradote ir tapo savaime suprantamu dalyku – pusryčiai, pietūs ar vakarienė, palaipsniui pradėsite į gyvenimą žiūrėti kitaip. Būsite stipresni, jausite pagrindą po savo kojomis, kasdienės užduotys taps fiziškai lengvesnėmis, nuotaikos taip pat taps lengvesnėmis. Galbūt aplankys naujos idėjos, užsimegs nauji santykiai, atsiras nauji interesai.
Nauji horizontai gali atsiverti jūsų protui ir sielai.
