Kiek žmogus gali gyventi be miego?

miegasGyvendami retai kada susimąstome, kokie dalykai atima daugiausia mūsų laiko. Ar žinojote, kad sulaukę 78 gimtadienio devynerius metus būsite praleidę prie televizoriaus, keturis – vairuodami mašiną, 92 dienas tualete ir 48 dienas mėgaudamiesi sekso malonumais.

Tačiau kur kas labiau šokiruoja žinia, kad net 25 metus sulaukus minėto amžiaus kiekvienas iš mūsų būsime tiesiog pramiegoję. Kyla noras nors dalį to laiko sutaupyti, todėl BBC.com pasidomėjo, kiek žmogus gali nemiegoti ir kokios gali būti to pasekmės.

Ketinančius tai išbandyti savu kailiu docentė Erina Hanlon iš Čikagos miego, metabolizmo ir sveikatos centro universiteto įspėja: poreikis miegoti yra toks stiprus, kad ilgainiui jis nugali net poreikį valgyti. Kad ir kaip sąmoningai besistengtumėte, smegenys tiesiog užmigs.

Kam reikalingas miegas?

Anot E. Hanlon, miegas tarsi „perkrauna“ žmogaus organizmą, o tinkama miego rutina padeda stiprinti imuninę sistemą, greičiau pasveikti, pagreitina medžiagų apykaitą ir, kas be ko, suteikia pakankamai energijos visai dienai.

Todėl miegantys pernelyg mažai ar nekokybiškai padidina riziką susirgti diabetu, širdies ligomis, depresija ir rizikuoja nutukti. Prastai išsimiegojęs žmogus jaučiasi vangus, irzlus ir mieguistas, o ilgainiui tampa sunku susikoncentruoti ir suprastėja jo trumpalaikė atmintis.

Peržengus kritinę ribą, protas tarsi susipainioja, žmogus ima jaustis paniuręs, paranojiškas, net gali pamatyti tai, ko iš tiesų nėra. „Žmogus ima regėti haliucinacijas ir šiek tiek išprotėja“, tvirtina miego medicinos direktorius Atulas Malhotra.

Miego stygius sekina ir žmogaus kūną. Pastebėta, kad padidėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino gamyba, todėl pakyla kraujo spaudimas ir susilpnėja imuninė sistema.

Jeigu miegas taip ir neateina

Kokį poveikį miego trūkumas turi žmogaus organizmui turbūt geriausiai atspindi reta genetinė liga, vadinamoji fatalinė paveldima nemiga. Galima tik pasidžiaugti, kas ši liga labai reta ir yra palietusi vos 40 šeimų visame pasaulyje.

Šio sutrikimo metu yra pažeidžiamas tarpinių smegenų gumburas, atsakingas už žmogaus miegą. Iš pradžių žmogus gali sunkiai užmigti, blogai miegoti, tačiau ilgainiui be miego jis išbūna net keletą dienų. Tuomet pasireiškia stiprus prakaitavimas, susitraukia vyzdžiai. Nemiegodamas keletą savaičių, žmogus tampa panašus į miegantį ir per miegus vaikštantį, raumenys nevalingai susitraukinėja, ima kristi svoris, išryškėja demencija, o galiausiai žmogus tiesiog miršta.

Tačiau miego tyrimų centro direktoriaus Jerome Siegelio manymu, žmogų nužudo ne pats miego trūkumas, o tai, ką ši nemiga padaro jo organizmui. Baisiausia tai, kaip ši liga pažeidžia žmogaus smegenis.

Drąsūs eksperimentai

Ilgiausias laikas be miego priklauso Randy Gardner, kuris 1964 m. nemiegojo net 264 valandas, tai yra apie 11 dienų. Ne tokie patikimi šaltiniai teigia, kad viena moteris 1977 m. sugebėjo nemiegodama linguoti supamojoje kėdėje net 18 dienų.

Tačiau vargu ar svarbu žinoti, kiek ilgiausiai žmogus galėtų išbūti be miego, žinant, kokių padarinių tai gal sukelti jo organizmui. Tad šie nemigos eksperimentai jau nebėra fiksuojami ir Gineso rekordų knygoje.

Linkime neeksperimentuoti ir jums!